Labai galinga malda: apsilankymas pas Jėzų, nukryžiuotą su Šventąja Dvasia

Labiausiai užjaučiantis mūsų gelbėtojas, kuris, norėdamas išgelbėti mus nuo amžinos mirties ir įvykdyti gausų Atpirkimą, visiškai pasiliko amžinosios meilės valiai, kad jis su tavimi darytų tai, kas jam labiausiai patinka: kas tave padarė Meilė? Ak, geras Jėzau, kryžius man taip sako: man sako tavo žaizdos, rykštės, erškėčiai, nagai! ... Taip, Meilė, apsikabinusi mirtingu kūnu Įsikūnijime, nuvedusi į Betliejų, į dykumą, prie Cenacle, į Gethsema-ni, į teismus, pripildęs tave obbrobri, jis pagaliau nuveža į Kalvariją, ištiesia ant kryžiaus pastolių, pakelia tave ant tos liūdnai pagarsėjusios bagažinės žemės akivaizdoje ir Dangus ... priverčia gerti karčius ir lėtus gurkšnelius iki taurelės skausmo taurę ir tada? Ir tada, norėdamas mus įstrigti iš šėtono nagų, jis iš kartuvių nuneš Penzo-lante kūno palaimintą Ani-ma, priverčia tave numirti! ... ir džiaugdamasis pergale, jis skelbia atliktą didelį darbą: Dievo garbė, nuodėmė panaikinta, rojus atsivėrė ir žmogus išgelbėtas! O kiek meilės tau kada nors pavyko, o mano Jėzau! Bet jei jis sugebėjo tiek aukščiau tavęs, kodėl jis gali mane viršyti tiek mažai? ir ar tai gali būti taip netrukus po to signalizuojama nauda? Kur yra dosnios aukos, priimtinos aukos, kurias pateikiu jums, o Jėzau, kaip padėkos holokaustą? Koks mano paklusnumas leidžiant tavo meilei mane vesti paskui kryžiaus kelią? O kiek pasipriešinimų šiai meilei, kurią Tu ar Jėzus man sekė taip dosniai, taip pat ir dėl kraujo būdo! Ar turėsiu širdies pažvelgti į „You Crucifix“ įvaizdį? O ar nesigėdiju savo kietumo ir nedėkingumo? Tu, Jėzus, nekaltas ir švenčiausias, grįžai į dangų keliu, išmėtytu erškėčių ir erškėčių; ir aš norėčiau ten eiti rožėmis išmarginta gatve ... Aš, kuris nusidėjau, ir tiek daug nusidėjau! O, geras Jėzau, pasakyk savo amžinai meilei, kad pakeistų mano širdį. Mano širdis yra per siaura, baiminga ir šykšti aukų, kad galėčiau tave sekti, reikia didelės, stiprios ir dosnios širdies. O tavo Meilė, kuri taip pagirtinai pakeitė ir tavo mokinių širdis, ar mano taip pat nepasikeis? Taip, o, geras Jėzau, pasakyk Šventajai Dvasiai, kad pakeistų mano širdį, o tada surinkk manyje pačius maloniausius vaisius iš daugybės tavo skausmų.

Tačiau visiems prie kryžiaus mirštančio Dievo kojomis nėra gerai galvoti vien apie save; ne: būtina melstis už visus, o ypač už tuos vargšus žmones, pas kuriuos dar neatėjo evangelijos tiesos šviesa, nepažįsta Jėzaus, nepažįsta jo Meilės. Todėl prisimink, ar mylimasis Gelbėtojas, vieną dieną, kai atėjai žemėje, kad žmonės turėtų gyvybę; ir gyvybę, kurią tu mums dovanojai savo mirtimi; bet tada pridėjai, kad norėtum suteikti mums šį gyvenimą dar gausiau. Todėl prašau jūsų, kad greta to gyvenimo, kurį mums suteikėte mirę ant kryžiaus ir sunaikindami mūsų amžinosios mirties nuosprendį, jūs taip pat suteikite mums gyvenimo gausą, užpildami mus savo Šventąja Dvasia, Amžina meile. . tikrai gyvybiškai svarbus principas ir visada nešantis brangius tikro gyvenimo vaisius. Tačiau nepakanka manęs prašyti vien tik tiek malonės tokiu būdu generuojant, aš taip pat noriu tavęs paprašyti; pirmiausia vargšams neištikimiesiems, kurie dar tavęs nepažįsta; deh! padaugink tų šventųjų darbininkų, kurie įdirba tas laukines žemes, kad ten prinoktų gausesni amžinojo gyvenimo vaisiai. Aš prašau jūsų visų eretikų ir schizmatikų, kad juos visus sugrąžintumėte į tikrąją Bažnyčią. Aš jūsų prašau blogų krikščionių. Jie gimė kartu su storu gyvenimo įsčiose ir bėgo link amžinosios mirties bedugnės! deh, tavo Meilė juos gelbsti! Tada aš jums rekomenduoju drungnus krikščionis, kuriems gresia avarija uoste: išmaišykite juos; Aš jums rekomenduoju karštus, kad jie atkakliai, aš jums rekomenduoju savo ministrus, kad visi degtų šventu uolumu. Galiausiai aš prašau jūsų sustiprinti atsidavimą ta Dieviška meile, kuri paskatino jus pasiaukoti už mus ant Kryžiaus. Pater, Ave ir Gloria.