Rusų mokslininkas Medjugorjėje pasakoja savo istoriją: Čia yra visų problemų sprendimas

Rusų mokslininkas Medjugorjėje pasakoja savo istoriją: Čia yra visų problemų sprendimas

Sergejus Gribas, gražus vidutinio amžiaus vyras, vedęs du vaikus, gyvena Leningrade, kur studijavo fiziką, kurios specializacija yra atmosferos reiškinių ir žemės magnetinio lauko tyrimai. Ilgus metus, po tos nepaprastos mistinės patirties, atvedusios jį į tikėjimą, jis domėjosi religinėmis problemomis ir yra asociacijos, kuri sprendžia būtent mokslo ir tikėjimo problemas, narys. Birželio 25 dieną jį apklausė „Sveta Bastina“ redaktorė.

Nuo ateistinės internatinės mokyklos iki svajonės apie ikoną ir susitikimo su šviesą ir džiaugsmą skleidžiančia žvaigžde

K. Jūs esate stačiatikių krikščionis ir mokslininkas. Lankėte mokyklas, kuriose viskas kalba prieš Dievą: kaip paaiškinate savo tikėjimą ir jo augimą?

A. Taip, man tai yra stebuklas. Mano tėvas yra profesorius, jis niekada nesimeldė mano akivaizdoje. Niekada nekalbėjo nei prieš tikėjimą, nei prieš bažnyčią, iš nieko nesišaipė, bet net nerekomendavo.
Kai man buvo trylika, tėvas mane išleido į mokyklą, kurią lankė tik tie, kurie priklausė aukštesnei klasei ir kurioje buvo tikimasi, kad jie ves į priekį naują visuomenę, gimusią po 1918 m. revoliucijos. mano gyvenimas buvo labai sunkus. Negalėjau tilpti. Su manimi buvo jaunų žmonių, buvo mano viršininkai, bet jie man buvo neįmanomi. Nebuvo jokios pagarbos niekam ir niekam, nebuvo meilės; Radau tik egoizmą, man buvo liūdna.
Ir štai vieną naktį man buvo pasiūlytas sapnas, kuris ne tik padėjo išlikti tikinčiajam, bet man atrodo, kad atnešė susitikimo su Dievu džiaugsmą, kuris verčia mane giliai gyventi savo buvimu pasaulyje.

K. Ar galite ką nors papasakoti apie šį sapną?

A. Žinoma. Sapne mačiau dievišką ikoną. Ar ji buvo gyva, ar pasirodė, tiksliai pasakyti negaliu. Tada stipriai paleista šviesa, kuri giliai įsiskverbė į mano sielą. Tą akimirką pajutau vienybę su ikona, susijungusi su Marija. Buvau visiškai laiminga ir gilioje ramybėje. Nežinau, kiek laiko truko ši svajonė, bet to sapno realybė tebesitęsia. Nuo tada tapau kitu žmogumi.
Netgi buvimas internate man buvo lengvesnis. Džiaugsmo, kurį jaučiau, niekas negalėjo suprasti, net aš negalėjau to paaiškinti sau. Tėvai irgi nieko nesuprato. Jie pastebėjo tik didelį mano pasikeitimą.

K. Ar neradote nieko, kas apie jus ką nors sužinotų?

A. Taip, jis buvo „staretas“ (dvasinis mokytojas). Mano tėvai turėjo nedidelę nuosavybę netoli vienuolyno, kuris, laimei, per tą žiaurų bažnyčią užpuolimą nebuvo uždarytas ar sunaikintas. Pajutau, kad kažkas mane ten traukia, todėl įėjau į bažnyčią. Mano tėvams tai nepatiko, bet jie man nedraudė, nes, nesupratę mano džiaugsmo, vis dėlto suprato, kad tai yra gili tiesa.
Ir toje bažnyčioje sutikau staretą. Manau, kad su juo nepersimečiau nė žodžio, bet supratau, kad jis mane supranta ir man nebūtina pasakoti apie savo išgyvenimus ar džiaugsmą. Man užteko sėdėti šalia jo ir džiaugtis, apmąstyti tos svajonės patirtį.
Iš šios religingos sklido kažkas neapsakomo, kažkas, kas derėjo su mano džiaugsmu ir aš buvau laiminga. Man susidaro įspūdis, kad jis mane suprato, kad aš daug kartų su juo kalbėjausi ir kad jis visko klausėsi su ta pačia meile.

Mokslas man padeda patikėti Be Dievo nėra gyvenimo

K. Kas nutiko jūsų tikėjimui vėliau? Ar vėliau studijos padėjo suprasti tikėjimą?

A. Turiu pripažinti, kad žinios man padeda tikėti ir niekada nevertė suabejoti savo tikėjimu. Mane visada stebino, kad profesoriai gali sakyti, kad Dievo nėra, tačiau aš niekada nieko nesmerkiau, nes širdyje nešiojau savo svajonės paslaptį ir žinojau, ką ji man reiškia. Visada buvau įsitikinęs, kad mokslas be tikėjimo yra visiškai nenaudingas, bet kai žmogus tiki, tai labai padeda.

K. Kalbėdami apie Dievą, ką galite mums pasakyti?

A. Anksčiau prisiminiau savo patirtį su tuo staretu. Žvelgdama į jo veidą jaučiausi taip, tarsi jo veidas būtų saulės centras, iš kurio sklinda spinduliai, kurie trenkė į mane. Tada buvau tikras, kad krikščionių tikėjimas yra tikrasis tikėjimas. Mūsų Dievas yra tikrasis Dievas.Pagrindinė pasaulio tikrovė yra Dievas.Be Dievo nėra nieko. Neįsivaizduoju, kad galėčiau egzistuoti, mąstyti, dirbti be Dievo.Be Dievo nėra gyvenimo, nėra nieko. Ir tai kartoju vėl ir vėl. Dievas yra pirmasis įstatymas, pirmasis visų žinių dalykas.

Kaip aš atvykau į Medjugorję

Prieš trejus metus pirmą kartą apie Medjugorję išgirdau draugo, biologijos profesoriaus ir genetikos specialisto, namuose. Kartu žiūrėjome filmą apie Medjugorję prancūzų kalba. Tarp mūsų užsimezgė ilga diskusija. Draugas tada studijavo teologiją; baigęs mokslus priėmiau bažnytinę valstybę „siekdamas padėti žmonėms priartėti prie Dievo“. Dabar jis laimingas.
Neseniai pakeliui į Vieną norėjau susipažinti su kard. Franz Koenig, buvęs Austrijos primatas. Ir būtent kardinolas įtikino mane atvykti į Medjugorję „Bet aš esu ortodoksas krikščionis“, – prieštaravau. O jis: „Prašau, eik į Medjugorję! Tai bus unikali galimybė pamatyti ir patirti labai įdomių faktų“. Ir štai aš.

K. Šiandien sukanka 8 metai. Koks tavo įspūdis?

A. Puiku! Bet dar turėsiu daug apie tai galvoti. Tačiau kol kas galiu pasakyti: man atrodo, kad čia yra atsakymas ir sprendimas į visus pasaulio ir žmonių klausimus. Jaučiuosi kiek vienišas, nes šiandien čia turbūt vienintelis rusas. Bet kai tik grįšiu, pasikalbėsiu su daugeliu savo draugų. Eisiu pas Aleksejų, Maskvos patriarchą. Pabandysiu parašyti apie šį reiškinį. Manau, kad su rusais apie taiką kalbėti lengva. Mūsų žmonės ilgisi ramybės, mūsų žmonių siela ilgisi dieviškojo ir moka tai atrasti. Šie įvykiai labai padeda visiems, ieškantiems Dievo.

K. Ar norite dar ką nors pasakyti?

A. Kalbu kaip žmogus ir kaip mokslininkas. Pirmoji mano gyvenimo tiesa yra ta, kad Dievas yra tikras labiau nei bet kas kitas pasaulyje. Jis yra visko ir visų šaltinis. Esu įsitikinęs, kad niekas negali gyventi be Jo. Štai kodėl ateistų nėra. Dievas dovanoja mums tokį džiaugsmą, kurio negalima lyginti su niekuo pasaulyje.
Todėl visus skaitytojus kviečiu: nesileiskite niekuo pasaulyje suvaržyti ir niekada neatsiribokite nuo Dievo! Nepasiduokite alkoholio, narkotikų, sekso, materializmo pagundai. Atsispirkite šioms pagundoms. Tai patogu. Raginu visus dirbti ir kartu melstis už taiką.

Šaltinis: Medjugorjės aidas nr.67 – vertė ses. Margherita Makarovi, iš Sveta Batina 1989 m. rugs.