Šiandienos Evangelija 16 m. Rugsėjo 2020 d. Su popiežiaus Pranciškaus žodžiais

DIENOS SKAITYMAS
Nuo pirmojo apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams
1Kor 12,31 – 13,13

Vietoj to, broliai, intensyviai trokštate didžiausios charizmos. Taigi, aš parodysiu jums nuostabiausią būdą.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau kaip griaustinis žalvaris ar žvangiantis cimbolas.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną, jei žinočiau visas paslaptis ir turėčiau visas žinias, jei turėčiau pakankamai tikėjimo kalnus nujudinti, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas.
Ir net jei atiduočiau visą savo turtą kaip maistą ir atiduočiau savo kūną pasigirti, bet neturėčiau labdaros, man iš to nebūtų jokios naudos.
Labdara yra didinga, labdara yra geranoriška; nepavydi, nesipuikuoja, nesipučia iš puikybės, nestokoja pagarbos, neieško savo intereso, nepyksta, neatsižvelgia į gautą blogį, ne džiaugiasi neteisybe, bet džiaugiasi tiesa. Jis viską atleidžia, viskuo tiki, visko tikisi, viską ištveria.
Labdara niekada nesibaigs. Pranašystės išnyks, kalbų dovana nutrūks ir žinios išnyks. Iš tiesų, mes netobulai žinome ir netobulai pranašaujame. Bet kai ateis tai, kas tobula, tai, kas netobula, praeis. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, galvojau kaip vaikas, samprotavau kaip vaikas. Tapęs vyru pašalinau tai, kas buvo vaikiška.
Dabar matome sumišę, kaip veidrodyje; tada vietoj to pamatysime akis į akį. Dabar aš žinau netobulai, bet tada žinosiu puikiai, kaip ir aš esu žinomas. Taigi dabar lieka šie trys dalykai: tikėjimas, viltis ir meilė. Bet didžiausia iš visų yra labdara!

Dienos evangelija
Iš Evangelijos pagal Luką
Lk 7,31-35

Tuo metu Viešpats sakė:

„Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jis panašus? Tai panašu į vaikus, kurie, sėdėdami aikštėje, šaukia vienas kitam taip:
„Mes tau grojome fleita, o tu nešokai,
mes giedojome raudą, o tu neverkė!“.
Mat atėjo Jonas Krikštytojas, kuris nevalgo nei duonos, nei vyno, o jūs sakote: „Jis yra demonų apsėstas“. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgo ir geria, o jūs sakote: „Štai rijūnas ir girtuoklis, muitininkų ir nusidėjėlių draugas!“.
Tačiau Išmintį kaip teisingą pripažino visi jos vaikai“.

ŠVENTO TĖVO ŽODŽIAI
Štai kas skaudina Jėzaus Kristaus širdį, ši neištikimybės istorija, ši istorija apie Dievo glamonių neatpažinimą, Dievo meilę, apie įsimylėjusį Dievą, kuris tavęs ieško, siekia, kad ir tu būtum laimingas. Ši drama įvyko ne tik istorijoje ir baigėsi Jėzumi – tai kiekvienos dienos drama. Tai irgi mano drama. Ar kiekvienas iš mūsų gali pasakyti: „Ar aš žinau, kaip atpažinti laiką, kada buvau aplankytas? Ar Dievas mane aplanko?'. Kiekvienas iš mūsų gali pakliūti į tą pačią nuodėmę kaip Izraelio tauta, į tą pačią nuodėmę kaip ir Jeruzalė: neatpažinti laiko, kada mus aplankė. Ir kiekvieną dieną Viešpats mus aplanko, kiekvieną dieną jis beldžiasi į mūsų duris. Ar pajutau kokį nors kvietimą, įkvėpimą atidžiau jį sekti, atlikti labdaros darbą, šiek tiek daugiau melstis? Nežinau, tiek daug dalykų, kad Viešpats kviečia mus susitikti kiekvieną dieną. (Kalėdų Senelis, 17 m. lapkričio 2016 d.)