Šiandienos Evangelija 23 m. Lapkričio 2020 d. Su popiežiaus Pranciškaus žodžiais

DIENOS SKAITYMAS
Iš apaštalo Jono Apokalipsės knygos
Ap 14,1-3.4b-5

Aš, Jonas, pamačiau: štai Avinėlis stovi ant Siono kalno ir su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai žmonių, kurie ant kaktų nešė savo vardą ir tėvo vardą.

Išgirdau iš dangaus sklindantį balsą, panašų į didelių vandenų ošimą ir kaip garsaus griaustinio ūžesį. Balsas, kurį girdėjau, buvo panašus į kandžių žaidėjų, lydinčių save dainoje su lyra. Jie dainuoja kaip nauja daina prieš sostą ir prieš keturias gyvas būtybes bei vyresniuosius. Ir niekas negalėjo suprasti tos dainos, išskyrus šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius, išpirktus žemės.
Jie seka Avinėlį, kur jis eina. Tai buvo išpirkta tarp žmonių kaip pirmieji vaisiai Dievui ir Avinui. Jų burnoje melas nebuvo rastas: jie yra nepriekaištingi.

Dienos evangelija
Iš Evangelijos pagal Luką
Lk 21,1-4

Tuo metu Jėzus pažvelgė ir pamatė, kaip turtingieji metė savo aukas į šventyklos iždą.
Jis taip pat pamatė vargšę našlę, kuri įmetė į ją dvi mažas monetas ir pasakė: „Iš tiesų sakau jums: ši našlė, tokia vargšė, užmetė daugiau nei kas nors kitas. Visi jie iš tikrųjų dalį savo pertekliaus išmetė kaip auką. Užtat ji savo varge metė viską, ką turėjo gyventi ».

ŠVENTO TĖVO ŽODŽIAI
Jėzus atidžiai stebi tą moterį ir atkreipia mokinių dėmesį į ryškų scenos kontrastą. Turtingieji labai demonstruodami davė tai, kas jiems buvo nereikalinga, o našlė savo nuožiūra ir nuolankumu davė „viską, ką jai reikėjo gyventi“ (t. 44); už tai, sako Jėzus, ji davė daugiau nei visi. Mylėti Dievą „visa širdimi“ reiškia pasitikėti juo, jo apvaizda ir tarnauti vargingiausiuose broliuose nieko nelaukiant. Susidūrę su kaimyno poreikiais, esame kviečiami atimti iš savęs kai ką būtino, ne tik nereikalingą; esame kviečiami atiduoti kai kuriuos savo talentus nedelsiant ir be rezervo, o ne panaudojus juos savo asmeniniams ar grupės tikslams. (Angelas, 8 m. Lapkričio 2015 d