Šiandien evangelija, 31 m. Kovo 2020 d., Su komentaru

Iš Jėzaus Kristaus Evangelijos pagal Joną 8,21–30.
Tuo metu Jėzus tarė fariziejams: „Aš einu ir tu manęs ieškosi, bet tu mirsi savo nuodėme. Kur einu, tu negali ateiti ».
Tada žydai sakė: „Galbūt jis nusižudys, nes sako: Kur aš einu, tu negali ateiti?“.
Ir jis jiems tarė: «Jūs esate iš apačios, aš iš viršaus; tu esi iš šio pasaulio, aš ne iš šio pasaulio.
Aš tau sakiau, kad mirsi savo nuodėmėse; nes jei netikite, kad esu, mirsite savo nuodėmėse “.
Tada jie jam paklausė: "Kas tu esi?" Jėzus jiems tarė: „Ką aš jums sakau.
Turiu daug ką pasakyti ir spręsti apie tave; bet tas, kuris mane siuntė, yra tikras, ir aš sakau pasauliui, ką iš jo girdėjau “.
Jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems su Tėvu.
Tada Jėzus pasakė: „Kai pakelsi Žmogaus Sūnų, žinosi, kad Aš esu ir nieko nedarau iš savęs, bet taip kalbu, kaip Tėvas mane mokė.
Tas, kuris mane siuntė, yra su manimi ir nepaliko manęs vieno, nes aš visada darau tai, kas jam patinka “.
Šiais žodžiais daugelis juo tikėjo.

Sent Džonas Fišeris (apie 1469–1535)
vyskupas ir kankinys

Homilija Didžiajam Penktadieniui
"Kai pakelsi žmogaus sūnų, žinosi, kad esu".
Nuostaba yra šaltinis, iš kurio filosofai semiasi puikių žinių. Jie susiduria su gamtos stebuklais, tokiais kaip žemės drebėjimai, griaustinis (...), saulės ir mėnulio užtemimai ir juos apmąsto, o tokių stebuklų ištikti jie ieško jų priežasčių. Tokiu būdu, atlikdami pacientų tyrimus ir ilgus tyrimus, jie gauna puikių žinių ir gylio, kurį vyrai vadina „gamtos filosofija“.

Tačiau yra ir kita aukštosios filosofijos forma, kuri peržengia gamtos ribas, kuri taip pat pasiekiama per nuostabą. Be jokios abejonės, tai, kas apibūdina krikščionišką doktriną, yra nepaprastai nuostabu ir nuostabu, kad Dievo Sūnus iš meilės žmogui sutiko būti nukryžiuotas ir mirti ant kryžiaus. (...) Ar nenuostabu, kad tas, dėl kurio turime didžiausią pagarbią baimę, jautė tokią baimę, kad prakaitavo vandenį ir kraują? (…) Ar nenuostabu, kad tas, kuris suteikia gyvybę kiekvienai būtybei, toleravo tokią niekingą, žiaurią ir skaudžią mirtį?

Taigi tie, kurie stengiasi medituoti ir žavisi šia nepaprasta kryžiaus „knyga“, su švelnia širdimi ir nuoširdžiu tikėjimu, įgis vaisingesnių žinių nei tie, kurie gausiai kasdien studijuoja ir medituoja paprastas knygas. Tikrajam krikščioniui ši knyga yra pakankamai tiriama visoms gyvenimo dienoms.