Šiandienos Evangelija 5 m. Lapkričio 2020 d. Su popiežiaus Pranciškaus žodžiais

DIENOS SKAITYMAS
Nuo Šv. Pauliaus laiško Philippési
Fil 3,3-8a

Broliai, mes esame tikri apipjaustyti, kurie švenčia Dievo Dvasios judinamą garbinimą ir giriasi Kristuje Jėzuje, nepasitikėdami kūnu, nors aš taip pat galiu juo pasitikėti.
Jei kas mano, kad jis gali pasitikėti kūnu, aš labiau nei jis: aštuonias dienas apipjaustytas iš Izraelio, žydų sūnaus žydo Benjamino giminės; įstatymas - fariziejus; dėl uolumo, Bažnyčios persekiotojas; kalbant apie teisingumą, kuris kyla laikantis Įstatymo, nekaltas.
Bet tai, kas man buvo naudinga, aš laikiau nuostoliu dėl Kristaus. Iš tiesų, aš tikiu, kad viskas yra nuostolis dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo aukščiausiojo lygio.

Dienos evangelija
Iš Evangelijos pagal Luką
Lk 15,1-10

Tuo metu visi mokesčių rinkėjai ir nusidėjėliai kreipėsi į Jėzų, kad jo išklausytų. Fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo sakydami: „Šis priima nusidėjėlius ir valgo su jais“.

Ir jis pasakė jiems šią palyginimą: „Kuris iš jūsų, jei turi šimtą avių ir pametė vieną, nepalieka devyniasdešimt devynių dykumoje ir eina ieškoti pamestųjų, kol ją randa?“ Radęs jį, pilnas džiaugsmo, jis užsikrauna jį ant pečių, eina namo, paskambina draugams ir kaimynams ir sako jiems: „Džiaukitės kartu su manimi, nes radau savo pamestą avį“.
Aš jums sakau: tokiu būdu danguje džiaugsis vienas atsivertęs nusidėjėlis, o ne devyniasdešimt devyni tik tie, kuriems nereikia atsivertimo.

Arba kokia moteris, jei turi dešimt monetų ir pameta vieną, nedega lempos ir nešluoja namo ir kruopščiai ieško, kol ją randa? O radusi ji paskambina draugams ir kaimynams ir sako: „Džiaukitės kartu su manimi, nes radau pamestą monetą“.
Taigi, sakau jums, džiaugsmas Dievo angelų akivaizdoje yra vienas atsivertęs nusidėjėlis “.

ŠVENTO TĖVO ŽODŽIAI
Viešpats negali susitaikyti su tuo, kad net vienas žmogus gali pasimesti. Dievo veiksmas yra tų, kurie eina ieškoti pamestų vaikų, kad paskui švęstų ir džiaugtųsi radę visus. Tai nesustabdomas noras: net devyniasdešimt devynios avys negali sustabdyti piemens ir laikyti jį uždarytą. Jis galėjo taip samprotauti: „Aš apsvarstysiu: aš turiu devyniasdešimt devynis, vieną praradau, bet tai nėra didelis nuostolis“. Vietoj to, jis eina to ieškoti, nes kiekvienas iš jų yra labai svarbus ir tai yra labiausiai reikalinga, labiausiai apleista, labiausiai išmesta; ir jis eina jos ieškoti. (Popiežius Pranciškus, 4 m. Gegužės 2016 d. Bendra auditorija)