Kelionė į šventosios sesers pragarą FAUSTINA KOWALSKA

Šiandien, vadovaujamas angelo, buvau pragaro gilumoje. Tai labai kankinanti vieta per visą jos siaubingai didelę apimtį. Tai yra įvairūs skausmai, kuriuos mačiau: pirmasis skausmas, kuris yra pragaras, yra Dievo netektis; antrasis - nuolatinis sąžinės gailėjimasis; trečia, suvokimas, kad tas likimas niekada nepasikeis; ketvirtoji bausmė yra ugnis, kuri prasiskverbia į sielą, bet jos nesunaikina; tai yra siaubingas skausmas: tai grynai dvasinė ugnis, kurstoma Dievo rūstybės; penktoji bausmė yra nuolatinė tamsa, siaubinga dusinanti smarvė, ir nors tamsu, demonai ir pasmerktos sielos mato vienas kitą ir mato visą kitų ir savo blogį; šeštoji bausmė yra nuolatinė šėtono draugija; septintoji bausmė yra baisi neviltis, neapykanta Dievui, nekaltybės, keiksmai, šventvagystės. Tai yra skausmai, kuriuos visi pasmerkti kenčia kartu, tačiau kankinimai tuo nesibaigia. Yra ypatingos kančios įvairioms sieloms, kurios yra jausmų kančios. Kiekviena siela su tuo, kas nusidėjo, kankinama nepaprastai ir neapsakomai. Yra siaubingi urvai, kančių chazai, kur kiekvienas kankinimas skiriasi nuo kito. Būčiau miręs matydamas tuos siaubingus kankinimus, jei Dievo visagalybė nebūtų manęs išlaikiusi. Nusidėjėlis žino, kad jausdamas nuodėmę, jis bus kankinamas visą amžinybę. Aš tai rašau Dievo įsakymu, kad nė viena siela nepateisintų savęs sakydama, kad nėra pragaro arba kad niekada niekas nebuvo ir niekas nežino, kaip yra. Aš, sesuo Faustina, Dievo įsakymu buvau pragaro bedugnėje, norėdama pasakyti sieloms ir paliudyti, kad pragaras egzistuoja. Dabar negaliu apie tai kalbėti. Aš turiu Dievo įsakymą palikti tai raštu. Demonai parodė didelę neapykantą manęs atžvilgiu, tačiau Dievo įsakymu jie turėjo man paklusti. Tai, ką parašiau, yra silpnas matytų dalykų šešėlis. Aš pastebėjau vieną dalyką, t. Y. Kad dauguma sielų yra sielos, kurios netikėjo, kad yra pragaras. Grįžęs pas save, negalėjau atsigauti iš išgąsčio, pagalvojęs, kad kai kurios sielos ten taip baisiai kenčia, dėl šios priežasties su didesniu užsidegimu meldžiuosi už nusidėjėlių atsivertimą ir be paliovos šaukiuosi Dievo gailestingumo jiems. O mano Jėzau, man labiau patinka agonuoti iki pasaulio pabaigos didžiausiuose kankinimuose, o ne įžeisti Tave mažiausia nuodėme.