Švč. Mergelės Marijos apsilankymas šv. Gegužės 31 d

Mergelės Marijos Apsilankymo istorija

Tai gana vėlyvas festivalis, datuojamas tik XIII ar XIV a. Visoje Bažnyčioje buvo plačiai nustatyta melstis už vienybę. Dabartinė šventės data buvo nustatyta 13 m., Siekiant sekti Viešpaties paskelbimą ir prieš šv. Jono Krikštytojo gimimą.

Kaip ir dauguma Marijos švenčių, ji yra glaudžiai susijusi su Jėzumi ir jo išganomuoju darbu. Matomiausi vizitinės dramos (žr. Luko 1: 39–45) aktoriai yra Marija ir Elžbieta. Tačiau Jėzus ir Jonas Krikštytojai slapta pavagia pasirodymą. Jėzus sprogdina Joną džiaugsmu, mesijiško išganymo džiaugsmu. Elžbieta savo ruožtu alsuoja Šventąja Dvasia ir kreipiasi į Mariją šlovinančiais žodžiais, kurie aidi per amžius.

Pravartu prisiminti, kad mes neturime žurnalistinio šio susitikimo aprašymo. Veikiau Lukas, kalbėdamas Bažnyčios vardu, siūlo meldžiantis poeto sceną. Elžbietos šlovinimas Marijai kaip „mano Viešpaties motinai“ gali būti vertinamas kaip pirmasis Bažnyčios atsidavimas Marijai. Kaip ir nuoširdžiai atsidavus Marijai, Elžbietos (Bažnyčios) žodžiai pirmiausia giria Dievą už tai, ką Dievas padarė Marijai. Tik antra, jis giria Mariją, kad ji pasitiki Dievo žodžiais.

Tada ateina „Magnificat“ (Luko 1: 46–55). Čia pati Marija - kaip ir Bažnyčia - visą savo didybę atseka Dievui.

Atspindys

Vienas iš užkalbėjimų Marijos litanijoje yra „Sandoros skrynia“. Kaip ir senų laikų Sandoros skrynia, Marija įneša Dievo buvimą į kitų žmonių gyvenimus. Kai Dovydas šoko prieš Arką, Jonas Krikštytojas šoko iš džiaugsmo. Nors Skrynia padėjo suvienyti 12 Izraelio genčių, būdama Dovydo sostinėje, Marija turi galią suvienyti visus savo krikščionis. Kartais atsidavimas Marijai galėjo sukelti šiokį tokį susiskaldymą, tačiau galime tikėtis, kad tikras atsidavimas visus nuveš prie Kristaus, taigi ir vienas prie kito.